- sensenis
- sénsenis, -ė adj. (1) NdŽ 1. Als labai senas, daug amžiaus turintis, susenęs. 2. labai seniai susidaręs, atsiradęs: Visai nemanau, kad tamsta įtartumei mane verčiant niekais sensenes dorybes ir pareigas rš. Pagal senseniausios indoeurop[iečių] kalbų sintaksės siekimas, tikslas apsakomas daiktavardžiais, accusativo linksnin padėtais LTII82.
Dictionary of the Lithuanian Language.